Kas iš tikrųjų saugo jūsų duomenis, kai skolinatės internetu?
Finansines paslaugas vis dažniau tvarkome taip pat, kaip ir daugelį kitų kasdienių reikalų - internetu. Prisijungiame prie banko, pasirašome dokumentus elektroniniu būdu, pateikiame paraiškas finansavimui ir atsakymą galime gauti net neišeidami iš namų. Patogu, greita ir paprasta. Tačiau kuo daugiau veiksmų atliekame skaitmeninėje erdvėje, tuo svarbesnis tampa klausimas: kas iš tikrųjų saugo mūsų duomenis?
Teikiant paraišką dėl finansavimo tenka pateikti daugiau informacijos nei atliekant įprastą pirkimą internetu. Finansų įstaigai būtina nustatyti žmogaus tapatybę, įvertinti jo finansines galimybes ir patikrinti informaciją, reikalingą atsakingam kredito sprendimui priimti. Todėl visiškai natūralu, kad prieš pateikiant paraišką kyla klausimų ne tik apie paskolos sąlygas, bet ir apie duomenų saugumą.
Jeigu svarstote, ar paskola internetu yra saugi, verta suprasti, kaip veikia visas procesas - nuo prisijungimo iki sutarties pasirašymo.
Kodėl finansų įstaigai reikia jūsų duomenų?
Pildant paskolos paraišką paprastai prašoma pateikti asmens ir kontaktinius duomenis, informaciją apie pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus bei kitą informaciją, kuri reikalinga kreditingumui įvertinti.
Tai nėra perteklinis formalumas. Finansavimo sprendimas turi būti pagrįstas realia kliento finansine situacija.
Kredito davėjui svarbu atsakyti į kelis pagrindinius klausimus: ar paraišką pateikia būtent tas žmogus, kuriuo prisistato? Ar jo pajamos leidžia prisiimti naują finansinį įsipareigojimą? Kokius įsipareigojimus jis jau turi? Ar pasirinkta įmoka nebus per didelė?
Todėl dalis duomenų pateikiama paties kliento, o kita informacija, esant teisėtam pagrindui, gali būti tikrinama registruose ar kitose duomenų bazėse.
Šis procesas svarbus ne tik finansų įstaigai. Kreditingumo vertinimas taip pat padeda apsaugoti klientą nuo situacijos, kai naujas įsipareigojimas būtų neproporcingas jo finansinėms galimybėms.
Tapatybės patvirtinimas - pirmoji apsaugos linija
Kai finansiniai procesai persikelia į internetą, vien vardo, pavardės ar asmens kodo nepakanka. Reikia patikimai įsitikinti, kad veiksmą iš tiesų atliekate jūs.
Tam naudojamos elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės, pavyzdžiui, „Smart-ID“ ar mobilusis parašas. Tokios priemonės atlieka labai svarbią funkciją - jos leidžia ne tik prisijungti, bet ir patvirtinti konkretų veiksmą ar pasirašyti dokumentą elektroniniu būdu.
Todėl kiekvieną kartą gaunant patvirtinimo užklausą svarbu atkreipti dėmesį, ką tiksliai patvirtinate.
Jeigu patys nepradėjote jokio veiksmo, tačiau telefone netikėtai pasirodo „Smart-ID“ užklausa, jos patvirtinti nereikėtų. Lygiai taip pat PIN kodų negalima perduoti kitam asmeniui - net jei jis prisistato banko darbuotoju.
Skaitmeninis saugumas veikia geriausiai tada, kai technologinės apsaugos priemonės derinamos su paties žmogaus budrumu.
Kas vyksta su informacija pateikus paraišką?
Vienas dažniausių klausimų, susijusių su finansinėmis paslaugomis, yra paprastas: kas toliau nutinka mano duomenims?
Finansų įstaigos asmens duomenų negali naudoti bet kaip. Informacija tvarkoma konkrečiais tikslais, pavyzdžiui, klientui identifikuoti, finansavimo paraiškai įvertinti, sutartiniams santykiams administruoti ar teisės aktuose nustatytiems įsipareigojimams vykdyti.
Klientui svarbu žinoti, kad finansinės informacijos konfidencialumas yra ne pasirinkimas, o esminė banko veiklos dalis.
Taip pat verta atskirti du skirtingus dalykus: duomenų naudojimą paslaugai suteikti ir duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims. Tai nėra tas pats. Finansų įstaigai gali būti būtina tikrinti informaciją registruose ar bendradarbiauti su paslaugų teikėjais, tačiau toks duomenų tvarkymas turi turėti aiškų pagrindą ir paskirtį.
Paskola internetu - ar tai mažiau saugu nei padalinyje?
Kartais vis dar manoma, kad fizinis susitikimas automatiškai yra saugesnis už skaitmeninį procesą. Tačiau pats kanalas nebūtinai lemia saugumą.
Teikiant paraišką internetu naudojamos tapatybės nustatymo, autentifikavimo, elektroninio parašo ir kitos saugumo priemonės. Be to, dalis procesų vyksta automatiškai, todėl klientui nereikia siųsti dokumentų neapsaugotais kanalais ar perduoti informacijos keliems skirtingiems žmonėms.
Svarbiausia - naudotis oficialiais kanalais.
Jei norite pateikti paraišką dėl finansavimo, saugiausia į finansų įstaigos svetainę įvesti adresą patiems arba naudoti anksčiau išsaugotą oficialią nuorodą. Finansinių veiksmų geriau nepradėti paspaudus netikėtą nuorodą SMS žinutėje, el. laiške ar socialiniuose tinkluose.
Taigi pati paskola internetu nėra mažiau saugi vien todėl, kad procesas vyksta nuotoliniu būdu. Saugumą lemia tai, kokios technologinės ir organizacinės priemonės taikomos ir kaip atsakingai pats klientas naudojasi skaitmeniniais kanalais.
Didžiausia rizika ne visada yra ten, kur jos tikimės
Kalbėdami apie duomenų apsaugą dažnai įsivaizduojame sudėtingas kibernetines atakas. Tačiau nemaža dalis sukčiavimo atvejų prasideda daug paprasčiau - nuo žmogaus įtikinimo pačiam atskleisti informaciją.
Sukčiai gali apsimesti finansų įstaigos darbuotojais, siųsti žinutes apie tariamai užblokuotą sąskaitą, prašyti „patvirtinti tapatybę“ arba skubiai paspausti nuorodą.
Tokiose situacijose dažniausiai naudojamas tas pats principas: sukurti spaudimo jausmą.
„Turite tai padaryti dabar.“
„Jūsų sąskaita bus užblokuota.“
„Patvirtinkite operaciją per kelias minutes.“
Finansiniuose reikaluose skubėjimas yra vienas geriausių signalų sustoti ir patikrinti situaciją kitu kanalu.
Jeigu kyla abejonių, geriau savarankiškai atsidaryti oficialią finansų įstaigos svetainę ir susisiekti joje pateiktais kontaktais, o ne atsakyti į gautą žinutę.
Penki įpročiai, kurie ženkliai padidina saugumą
Finansų įstaiga gali pasirūpinti savo sistemų saugumu, tačiau dalis apsaugos visada lieka vartotojo rankose.
Pirmiausia, niekada neatskleiskite „Smart-ID“, mobiliojo parašo ar banko prisijungimo kodų kitam žmogui.
Antra, prieš patvirtindami veiksmą perskaitykite informaciją, kuri rodoma telefone. Patvirtinkite tik tai, ką patys inicijavote.
Trečia, patikrinkite svetainės adresą. Net viena pakeista raidė gali reikšti, kad patekote į suklastotą svetainę.
Ketvirta, finansinių veiksmų geriau neatlikti naudojantis nepatikimais viešaisiais „Wi-Fi“ tinklais.
Penkta, jei gaunate netikėtą žinutę ar skambutį, neskubėkite. Uždarykite žinutę ir patys susisiekite su finansų įstaiga oficialiai skelbiamais kontaktais.
Šios taisyklės nėra sudėtingos, tačiau būtent paprasti įpročiai dažnai tampa efektyviausia apsauga.
Ar Inbank saugus?
Klausimas „Ar Inbank saugus?“ yra visiškai pagrįstas - finansų įstaigai patikima jautri asmeninė ir finansinė informacija, todėl klientas turi teisę žinoti, kaip ji apsaugoma.
Inbank yra bankas, todėl jo veiklai taikomi finansų sektoriui ir asmens duomenų apsaugai nustatyti reikalavimai. Klientų duomenys naudojami tam, kad būtų galima suteikti paslaugas, identifikuoti klientą, įvertinti kreditingumą, vykdyti sutartinius bei teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus.
Teikiant paraišką internetu taip pat naudojamos elektroninės tapatybės nustatymo ir pasirašymo priemonės. Tai leidžia patvirtinti ne tik kliento tapatybę, bet ir konkrečius jo atliekamus veiksmus.
Tačiau saugumas nėra vien technologijų sąrašas. Ne mažiau svarbu, kad klientas aiškiai suprastų, kokius duomenis pateikia, kodėl jie reikalingi ir kokį veiksmą patvirtina.
Todėl prieš pateikiant paraišką verta susipažinti su privatumo informacija bei duomenų tvarkymo principais - ypač jei kyla papildomų klausimų apie konkretaus tipo duomenų naudojimą.
O jei įtariate, kad jūsų duomenimis jau buvo pasinaudota?
Jei gaunate paskolos ar sutarties pranešimą, kurio neatpažįstate, telefone atsiranda neinicijuota autentifikavimo užklausa ar turite kitų priežasčių manyti, kad asmens duomenys galėjo patekti į svetimas rankas, svarbu reaguoti iš karto.
Tokioje situacijoje nereikėtų laukti, kol atsiras finansinių nuostolių. Susisiekite su savo finansų įstaiga, informuokite apie situaciją ir, jei įtariamas sukčiavimas ar tapatybės vagystė, kreipkitės į teisėsaugą.
Kuo greičiau apie galimą incidentą sužino paslaugų teikėjas, tuo daugiau galimybių imtis atitinkamų apsaugos veiksmų.
Patogumas ir saugumas neturi būti priešingybės
Galimybė finansinius reikalus tvarkyti internetu iš esmės pakeitė klientų patirtį. Veiksmai, kuriems anksčiau reikėjo kelionės į padalinį ir popierinių dokumentų, šiandien gali būti atliekami nuotoliniu būdu.
Tačiau geras skaitmeninis procesas nėra tiesiog greitas. Jis turi būti aiškus ir leisti žmogui kiekviename etape suprasti, ką jis daro.
Todėl, jei svarstoma paskola internetu, svarbiausia nėra rinktis tarp patogumo ir saugumo. Abu dalykai gali veikti kartu.
Finansų įstaiga turi pasirūpinti patikimu tapatybės nustatymu, duomenų apsauga ir saugiu paslaugų teikimo procesu. Kliento dalis - naudotis oficialiais kanalais, saugoti prisijungimo duomenis ir nepatvirtinti veiksmų, kurių pats neinicijavo.
Būtent šių dviejų dalykų derinys ir yra stipriausia apsauga skaitmeninėje finansų erdvėje.
